pakitėjimas

pakitė́jimas sm. (1) BŽ184 → pakitėti: Visiškai klaidingas yra Feuerbacho tvirtinimas, kad žmonijos laikotarpiai skiriasi vienas nuo kito tik religijos pakitėjimais rš. Čia mes randame įdomių paralelių ir pakitėjimų V.Myk-Put. Kiekvienas tokio balsio pakitėjimas padaro naujos reikšmės, naujų žodžių Vr. Ligonės išvaizdoje nemačiau jokio pakitėjimo rš. \ kitėjimas; pakitėjimas